Trumpas pristatymas

Psichoterapija – tai erdvė, kuri įgalima sustoti ir sąmoningai pažvelgti į savo patirtį: tai, kas kelia įtampą, kartojasi ar išlieka iki galo nesuvokta, neperprasta.

Savo darbe remiuosi geštalto terapijos ir egzistencinės psichologijos principais. Dėmesys skiriamas gyvam patyrimui „čia ir dabar“, sąmoningumo plėtrai ir autentiško santykio su savimi bei kitais kūrimui.

Dirbu su žmonėmis, kurie patiria emocinę įtampą, vidinį sąstingį, santykių sunkumus ar gyvenimo krypties neapibrėžtumą. Terapijos tikslas – ne tik sumažinti simptomus, bet ir stiprinti vidinį vientisumą, lankstumą bei gebėjimą sąmoningai rinktis gyventi vietoje, kuri vadinasi aš – čia ir dabar.

Apie žmogaus pažeidžiamumą ir gijimą

Žmogaus egzistencijai būdingas pažeidžiamumas. Patirtys, kurios sutrikdo įprastą psichologinę pusiausvyrą ir kelia vidinę įtampą yra neišvengiamos. Jos gali būti susijusios tiek su išoriniais įvykiais, tiek su vidiniais konfliktais ar neišspręstais santykio su savimi klausimais.

Dalis jų integruojasi nepastebimai, tarsi savaime ir tampa asmenybės psichologinės brandos pagrindu. Tačiau dalis reikšmingų patirčių lieka fragmentuota, nepakankamai įsisąmoninta ar emociškai neapdorota "patyrimo medžiaga" – sunkiu, sudėtingu ar net traumuojančiu patyrimu. Tokiu atveju mūsų patirtys išlieka aktyvios – pasireiškia per emocinius simptomus, pasikartojančius santykių modelius, sprendimų sunkumus ar bendrą gyvenimo krypties neapibrėžtumą.

Psichoterapija šiuo požiūriu tarnauja kaip organiškai struktūruotas procesas, kuriame sudaromos sąlygos patirčių refleksijai, įsisąmoninimui ir integracijai. Tai leidžia atkurti asmenybės psichinį nuoseklumą, stiprinti savireguliaciją ir plėtoti autentišką santykį su savimi bei supančia aplinka.

Apie psichoterapinį procesą

Psichoterapinis procesas dažniausiai inicijuojamas tuomet, kai įprastos adaptacinės strategijos tampa neefektyvios, o vidinis diskomfortas – sunkiai toleruojamas. Tai signalizuoja apie poreikį peržiūrėti nusistovėjusius patyrimo organizavimo ir santykio su savimi ir pasauliu būdus.

Geštalto terapijos kontekste pagrindinis dėmesys skiriamas tiesioginiam patyrimui ir jo tyrinėjimui iš „čia ir dabar“ perspektyvos. Terapinis darbas orientuotas į sąmoningumo (angl. awareness) plėtrą – emocinių, kognityvinių ir kūniškų procesų atpažinimą bei jų tarpusavio sąsajų supratimą.

Svarbi proceso dalis – gyvenimo istorijos (biografinių patirčių) refleksija, siejant ją su dabartiniais išgyvenimais ir elgesio modeliais. Tokiu būdu kuriamas nuoseklesnis savęs suvokimo akiratis ir plečiamas pasirinkimo laukas.

Terapija yra profesiškai ir etiškai apibrėžta emocinės pagalbos ir santykio erdvė, kurioje klientas gali saugiai tyrinėti sudėtingas patirtis, eksperimentuoti su naujais buvimo ir veikimo būdais bei integruoti pokyčius į kasdienį gyvenimą.

Mano darbo stilius

Savo praktikoje remiuosi geštalto terapijos metodologija, integruodamas egzistencinės ir fenomenologinės psichologijos principus. Pagrindinė darbo ašis – kliento patyrimo tyrinėjimas, sąmoningumo plėtra ir autentiško santykio kūrimas.

Terapiniame santykyje siekiu išlaikyti aiškias profesines ribas, kartu kuriant atvirą, pagarbią ir dialogišką erdvę. Dėmesys skiriamas ne tik turiniui (apie ką kalbama), bet ir procesui (kaip tai patiriama čia ir dabar).

Darbas orientuotas į klientus, patiriančius vidinį disbalansą, pasikartojančius sunkumus ar gyvenimo krypties neapibrėžtumą. Terapijos tikslas – ne tik simptomų mažinimas, bet ir struktūrinių psichologinių pokyčių skatinimas: didesnio sąmoningumo, lankstumo ir vidinio vientisumo plėtra.

Pagrindinės darbo kryptys

• Emocinė savireguliacija ir vidinis stabilumas
  Nerimas, įtampa, emocinis išsekimas, nuotaikų svyravimai. Darbas orientuotas į emocinių procesų atpažinimą, toleravimo gebėjimų stiprinimą ir tvaresnių savireguliacijos būdų formavimą.

• Savivertė ir tapatumo klausimai
  Žema savivertė, vidinė kritika, identiteto neapibrėžtumas. Tyrinėjami vidiniai įsitikinimai, savęs suvokimo struktūra ir santykis su savo ribomis bei galimybėmis.

• Santykių dinamika
  Pasikartojantys santykių sunkumai, artumo–atsitraukimo svyravimai, priklausomumo ar vengimo modeliai. Analizuojama, kaip kuriamas kontaktas, kaip jis nutrūksta ir kokie veiksniai palaiko disfunkcinius modelius.

• Trauminės ir emociškai reikšmingos patirtys
  Neintegruotos ar intensyvios patirtys, turinčios ilgalaikį poveikį psichologinei savijautai. Darbas orientuotas į saugų šių patirčių tyrinėjimą, jų įprasminimą ir integraciją.

• Egzistenciniai klausimai
  Prasmės, laisvės, atsakomybės, vienišumo ir ribotumo temos. Tyrinėjamas santykis su gyvenimo baigtinumu, pasirinkimais ir asmenine atsakomybe.

• Krizinės situacijos ir gyvenimo perėjimai
  Netektys, skyrybos, profesiniai ar asmeniniai lūžiai. Terapijoje siekiama padėti struktūruoti patirtį, mažinti dezorientaciją ir kurti naujus adaptacinius atsakymus.

• Savirealizacija ir profesinis funkcionavimas
  Motyvacijos stoka, profesinis perdegimas, krypties paieškos. Analizuojamas santykis su veikla, vertybėmis ir asmeniniu efektyvumu.

• Psichosomatiniai ryšiai ir kūno patyrimas
  Kūno pojūčių, įtampos ir emocinių procesų sąsajos. Skatinamas kūniško sąmoningumo (body awareness) vystymas kaip svarbi savireguliacijos dalis.